2024 m. liepos mėn. 15 dieną Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus mini savo 105-uosius veiklos metus. Tai vienas seniausių muziejų Respublikoje ir vienintelis zoologinio profilio muziejus Pabaltijyje. Per 105 metus, keitėsi santvarkos, muziejaus lokacija, vadovai, darbuotojai, ekspozicija.
Seniausios datuotos muziejaus iškamšos, pagamintos prof. T. Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko rankomis 1859 – 1861 m., į muziejų pateko iš gimtųjų prof. T. Ivanausko namų Lydos apskrities Lebiodkos dvaro (Baltarusija).
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1919 m. Kaunui tapus laikinąja sostine, čia kūrėsi gamtamokslinės įstaigos. Baigęs mokslus užsienyje (Peterburgo ir Sorbonos universitetus) ir ilgam įsikūręs Kaune, Tadas Ivanauskas 1919 m. liepos 15 d. čia įsteigė Gamtos tyrimo stotį, kuri davė pradžią Zoologijos muziejui bei Aukštiesiems kursams, iš kurių 1922 m. išaugo Lietuvos universitetas.
Muziejų prijungus prie universiteto ir gavus didesnes patalpas, Gamtos tyrimo stotyje koncentravosi visi Lietuvos faunos tyrimai. Užmezgami ryšiai su 18 Europos šalių aukštosiomis mokyklomis, gamtos tyrimo stotimis, zoologijos muziejais bei sodais, keičiamasi eksponatais.
Nuo 1914 m. muziejaus darbuotojai eksponatus rinko 42 ekspedicijose, įvairiuose pasaulio kraštuose: Turkmėnijoje, Kolos pusiasalyje, Murmanske, Brazilijoje, Barenco jūroje, Kazachstane, Astrachanėje, Tadžikistane, Buriatijoje, Azerbaidžane, Uzbekistane, Siera Leonėje, Bisau Gvinėjoje, Nikaragvoje ir kt. Dvylikoje ekspedicijų dalyvavo pats prof. Tadas Ivanauskas.
1931 m. prof. T. Ivanauskas suorganizavo žymiausią muziejaus istorijoje 3 mėnesių ekspediciją į Braziliją, kurios metu surinkti atogrąžų faunos rinkiniai gerokai praturtino muziejų.
1970 m. gruodžio 16 d. muziejui suteiktas jo įkūrėjo Tado Ivanausko vardas.
1975-1981 m. muziejus patyrė didžiulę rekonstrukciją. Muziejaus ekspozicijų plotas gerokai padidėjo.
2011 m. pagal europinius standartus rekonstruoti ir išplėsti muziejaus moksliniai fondai, kurie šiuo metu užima 422 kv.m., o 2018 m. rekonstruota muziejaus ekspozicija, užima 2 658 kv. m. plotą.
Šiuo metu muziejaus darbuotojai rengia zoologines ekspedicijas, dalyvauja mokslinėse konferencijoje, įsijungia į Lietuvos bei tarptautinius gamtosauginius projektus, publikuoja gamtosauginius straipsnius periodinėje bei mokslinėje spaudoje, yra daugelio gamtosauginių knygų autoriai ar bendraautoriai.
Eksponatai į muziejų patenka ne tik iš ekspedicijų. Muziejų praturtina ir dovanotos asmeninės kolekcijos. Saugomos ir eksponuojamos prof. P. Šivickio tropinių jūrų koralų, moliuskų kriauklių rinkinys, E. Liutikienės N. Zelandijos moliuskų kriauklių kolekcija, K. Ario Palearktikos bei S. Pileckio vabalų kolekcijos, V. Matuzevičiaus egzotiškų moliuskų kriauklių rinkinys, V. Bačiansko, V. Inokaičio drugių kolekcijos, prof. T. Ivanausko anūkės M. Ivanovskos vyro A. Szklarzyk medžioklės trofėjai iš Afrikos, Aliaskos ir kt. Eksponatų sulaukiame ir iš įvairių gamtosauginių įstaigų: Lietuvos zoologijos sodo, gamtos tyrimo stoties, gyvųjų kampelių, gamtosauginių institucijų, privačių asmenų ir t.t.
Muziejaus ekspozicijų salėse šiuo metu lankytojams pateikiama apie 15 000, iš viso moksliniuose rinkiniuose saugoma apie 360 000 eksponatų.
Muziejuje veikia moksliniai skyriai, laboratorijos, paukščių žiedavimo centras, saugomas vienintelis Lietuvoje laukinių gyvūnų audinių bankas.
Per metus muziejų (be filialų) aplanko virš 70 000 žmonių.
Nuo 1971 m. muziejuje veikia ekskursinis skyrius, nuo 2015 m. – edukacinis skyrius.
Ekskursinės ir edukacinės programos bei muziejaus naujienos pateikiamos internetiniame muziejaus puslapyje www.zoomuziejus.lt ir socialinio tinklo facebook paskyroje.
Muziejaus filialas- Ventės rago ornitologinė stotis, įkurta prof. Tado Ivanausko iniciatyva 1929 m.
Straipsnį parengė vyr. ekskursijų vadovė Audronė Kleišmantienė.
