Stumbras (Bison bonasus) – didžiausias Europos sausumos žinduolis. Ši rūšis įtraukta į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) nykstančių rūšių sąrašą ir yra priskiriama pažeidžiamų rūšių kategorijai. Lietuvoje stumbrai XVIII a. viduryje išnyko ir buvo vėl įvežti tik praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Šiuo metu Lietuvoje laisvėje gyvena apie 300 stumbrų.
Muziejuje saugoma 10 stumbrų kaukolių, iš kurių seniausios siekia net 600–700 metų amžių. Šie unikalūs egzemplioriai tampa tarptautinių tyrimų objektu. Vieną iš tokių tyrimų vykdo Lenkijos mokslų akademijos žinduolių tyrimų instituto komanda, kurios tikslas – atskleisti stumbrų evoliucinius pokyčius bei ištirti giminingo kryžminimo poveikį šių gyvūnų morfologijai. „Jau žinome, kad stumbrų kaukolės laikui bėgant kito. Pokyčiai nėra dideli, tačiau jie pastebimi. Norime išsiaiškinti, ar šie pokyčiai susiję su ribotu rūšies genetiniu fondu“, – pasakoja dr. hab., prof. Małgorzata Tokarska.
Projekto metu mokslininkai intensyviai keliauja po Europą, kad galėtų susipažinti su muziejų kolekcijomis, kuriose saugomos stumbrų kaukolės. Pažangūs skenavimo metodai leidžia sukurti itin detalius kaukolių modelius, kurie naudojami tolimesniems tyrimams.
Lenkijos mokslininkų tyrimai apima ne tik stumbrų, bet ir Amerikos bizonų kaukolių analizę. Toks lyginamasis požiūris leidžia mokslininkams atskleisti platesnius evoliucinius dėsningumus ir identifikuoti unikalius stumbrų morfologinius bruožus.
Stumbrų kaukolės yra ne tik istoriniai artefaktai, bet ir itin vertinga medžiaga moksliniams tyrimams. Kiekviena kaukolė atskleidžia informaciją apie savo laikmečio gyvenamąją aplinką bei genetinį paveldą. Tikimasi, kad Lenkijos mokslininkų atliekamas tyrimas padės geriau suprasti stumbrų evoliucijos trajektoriją ir ribotos genetinės įvairovės pasekmes.