Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko konferencija „Kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams – 50 metų“, organizuota kartu su Lietuvos ornitologų draugija ir Gamtos tyrimų centru. Šis renginys pažymėjo svarbų Lietuvos mokslinės bendruomenės pasiekimą – pusę amžiaus vykdomus sistemingus ir metodologiškai pagrįstus pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimus.
Nors pelėdų ir plėšriųjų paukščių stebėjimai Lietuvoje pradėti gerokai anksčiau, kryptingų tyrimų įgyvendinimo pradžia laikomi 1975 m. Šiandien Lietuvos plėšriųjų paukščių tyrimų mokykla garsėja svariu indėliu tarptautinėje ornitologų bendruomenėje. Lietuvoje išugdyta nauja mokslininkų karta aktyviai prisideda prie globalių šių paukščių grupių tyrimų ir apsaugos iniciatyvų.
Pelėdos ir plėšrieji paukščiai yra ypatingai jautrūs buveinių, klimato ir mitybinių išteklių pokyčiams. Daugeliui jų rūšių suteiktas aukštas apsaugos statusas, o Lietuvoje saugomų rūšių skaičius yra santykinai didelis, palyginus su kitų paukščių grupėmis. Mokslinės bendruomenės pastangos yra itin reikšmingos, siekiant išsaugoti šių paukščių populiacijas.
Renginyje pranešimus skaitė dvylika pranešėjų, dalyvavo LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius ir vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė. Konferencijos metu buvo aptarti svarbiausi pasiekimai, naujausi tyrimų rezultatai ir ateities uždaviniai. Pranešėjai pasidalino įžvalgomis apie pelėdų ir plėšriųjų paukščių populiacijų dinamikas, migracijos kelius bei grėsmes, kurias sukelia klimato kaita ir žmogaus veikla.
