Žiemą daugelis rūpinasi smulkiais paukščiais, įrengdami lesyklas, tačiau šaltuoju metų laiku iššūkių patiria ir kitos paukščių grupės, tarp jų – plėšrieji paukščiai ir pelėdos. Šie sparnuočiai yra ypatingai jautrūs buveinių, klimato ir mitybinių išteklių pokyčiams. Daugeliui jų rūšių suteiktas aukštas apsaugos statusas, o Lietuvoje saugomų rūšių skaičius yra santykinai didelis, palyginus su kitų paukščių grupėmis.
Siekiant užtikrinti jų gerovę, svarbu gerinti sąlygas medžioklei. Viena iš veiksmingų biotechninių priemonių – specialios pakylos, kurios suteikia plėšriesiems paukščiams geresnes galimybes stebėti aplinką ir ieškoti grobio. Šios pakylos gali būti įvairių konstrukcijų. Paprasčiausias įrenginys – tvirtai į žemę įkaltas T raidės formos stovas. Šią nesudėtingą konstrukciją gali pagaminti kiekvienas. Tokios pakylos ypač reikalingos ten, kur vyrauja natūralios pievos ir ganyklos, tačiau trūksta medžių ar stulpų, tinkamų pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams nutūpti. Tokias pakylas gali naudoti įvairios žiemojančios ir migruojančios paukščių rūšys
T formos pakylą sukonstravo ir muziejaus ornitologai. Dalinamės vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti konstrukcija besinaudojantis paprastasis suopis, plėšrioji medšarkė ir mažasis apuokas.
