Visi pažįstame sliekus. O ką žinome apie juos?
Sliekai priklauso žieduotųjų kirmėlių gyvūnų tipui. Slieko kūnas sudarytas iš daugybės vienodų segmentų, kurių kiekviename kairėje ir dešinėje pusėje yra po 4 chitininius šerelius (plika akimi nematomus), kurie gyvūnui padeda judėti. Slieko kūno priekyje yra sustorėjimas, vadinamas balneliu (tik pagal balnelio buvimą galima atskirti, kur yra kūno priekis). Kūno priekyje apatinėje pusėje atsiveria slieko burna. Slieko kūną gaubia permatoma pralaidi kutikulė, kuri visą laiką turi būti drėgna, nes sliekas kvėpuoja visu kūno paviršiumi. Sliekai yra saprofagai, mintantys negyva organika. Jų virškinimo organai išskiria specifinius fermentus, galinčius suskaidyti tiek augalines, tiek gyvūnines liekanas. Sliekai rajūs gyvūnai ir per parą suėda nuo 2 iki 30 kartų daugiau maisto nei sveria patys. Įdomi sliekų savybė – jie gali regeneruoti (atauginti prarastą kūno dalį). Bet… atauga tik užpakalinė kūno dalis. Jeigu sliekas netenka priekinė kūno dalies, jis žūsta.
Sliekai yra hermafroditai. Šiltas oras ir pakankama drėgmė -sąlygos, reikalingos sliekų dauginimuisi. Ant balnelio susiformuoja iš baltymų sudarytas žiedas, vadinamas mova, į kurį patenka lytinės ląstelės. Nuslinkusi nuo kūno, mova dirvožemyje virsta kokonu, kuriame vystosi kiaušiniai, kurių kokone būna vienas arba keli. Esant palankioms sąlygoms, sliekas per sezoną suformuoja kelias dešimtis kokonų. Vystymasis be metamorfozės – iš kokonų išsirita maži sliekiukai. Palankiomis sąlygomis sliekai gali išgyventi iki 10 metų.
Žiemą arba sausą vasarą sliekai praleidžia diapauzėje: netenka skysčių, susisuka į kamuoliuką, pasidengia sukietėjusiomis gleivėmis.
Sliekai yra labai svarbūs gyvūnai dirvožemio formavimui. Rausdami urvelius, gerina dirvožemio aeraciją, vandens nutekėjimą, virškindami organines liekanas, praturtina dirvožemį. Sliekų kiekis dirvožemyje labai priklauso nuo ekosistemų: jų gali būti viename kvadratiniame metre dirvožemio nuo kekių šimtų iki kelių tūkstančių. Sliekai mėgsta azotu turtingą dirvožemį, nepakenčia užmirkusių, išsausėjusių vietų.
Sliekai paplitę visose klimatinėse zonose, bet gausiausi vidutinėje klimato juostoje. Pasaulyje yra apie 3 000 rūšių, Lietuvoje apie 15. Dalis rūšių pasaulyje išplito žmogaus „pagalbos“ dėka ir kai kurios rūšys yra laikomos invazinėmis.
Sliekai būna nuo kelių centimetrų iki kelių metrų. Didžiausias sliekas, užaugantis iki 3 metrų, randamas Australijoje (Megascolides australis). Didysis sliekas (Lumbricus terestris), užaugantis beveik iki 20 centimetrų, yra didžiausias sliekas Lietuvoje.
