Rugpjūčio mėnesį Juodkrantėje užfiksuota meškėnų šeimyna! Patelė su jaunikliais smalsiai vaikštinėjo medžio šakomis – ieškojo maisto.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vis dažniau aptinkamas paprastasis meškėnas (Procyon lotor). Didžiausia jo koncentracija šiuo metu stebima Kuršių nerijoje, kur Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistai, bendradarbiaudami su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojais, vaizdo kameromis seka šios invazinės rūšies paplitimą, gausą ir elgseną. Taip renkama informacija apie meškėnų paplitimą, gausą ir elgseną. Sukaupti duomenys bus naudojami planuojant ir įgyvendinant šios invazinės populiacijos reguliavimo priemones.
Paprastieji meškėnai tiek išvaizda, tiek dydžiu panašūs į mangutus (Nyctereutes procyonoides). Jų kailis gali būti pilkas, rausvas ar beveik juodas, o galva – plati. Meškėnai poruojasi sausio–kovo mėnesiais. Nėštumas trunka apie 63–65 dienas, todėl jaunikliai dažniausiai gimsta pavasarį – balandį ar gegužę. Patelė gali atsivesti nuo 1 iki 8 jauniklių. Pirmuosius mėnesius jaunikliai lieka su motina, o vasaros pabaigoje jau pradeda vis daugiau tyrinėti aplinką ir mokytis savarankiškai susirasti maisto. Rugpjūtį pastebėti jaunikliai jau yra gerokai paaugę ir kartu su motina tyrinėja aplinką bei ieško maisto.
Meškėnas pasižymi itin plačia ekologine niša. Tai visaėdis gyvūnas, mintantis tiek augaliniu, tiek gyvūniniu maistu. Jo mitybos racioną sudaro vaisiai, uogos, sėklos, smulkūs žinduoliai, paukščiai, ropliai, varliagyviai, žuvys ir bestuburiai. Šis žinduolis gali sėkmingai gyventi įvairiose buveinėse – nuo natūralių miškų iki urbanizuotų teritorijų.
„Labai sudėtinga pradinėje invazinės rūšies paplitimo stadijoje pamatyti tą tikslinį poveikį tam tikrai teritorijai“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Modestas Bružas. Kadangi meškėnas yra visaėdis ir maisto ieško įvairiose vietose, jo daromą poveikį aplinkai ne visada galima pastebėti iš karto.
Nors ilgą laiką buvo stebimi tik pavieniai individai, naujausi duomenys rodo besiformuojančią, dar nedidelę, tačiau potencialiai augančią populiaciją. Tai laikoma ankstyvu invazijos etapu. Būtent todėl ypač svarbu populiacijos pokyčius stebėti ir vertinti galimą poveikį vietinei biologinei įvairovei. Meškėnas yra įtrauktas į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą, nes gali kelti grėsmę vietinei biologinei įvairovei – plėšti paukščių lizdus, maitintis smulkiais gyvūnais, konkuruoti su vietiniais plėšrūnais ir platinti ligas.
Gyventojai, pastebėję paprastuosius meškėnus gamtoje, gali prisidėti prie jų stebėsenos registruodami radavietes Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA: https://am.lrv.lt/…/inva-invaziniu-rusiu-informacine…/
