Žemėje, manoma, egzistuoja apie 8 milijonai gyvūnų rūšių, šiuo metu atrasta ir aprašyta tik apie 14 proc. rūšių (9 proc. – vandenynuose). Biologinės įvairovės išsaugojimas svarbus žmonijai. Viena iš grėsmių biologinei rūšių įvairovei – svetimžemių rūšių plitimas ir jų invazija. Žmonių mobilumas, aplinkos tarša, buveinių naikinimas, klimato kaita sudaro palankias sąlygas iš kitų kraštų kilusioms rūšims skverbtis į naujas ekosistemas. Kai kurios svetimžemės rūšys, patekusios į naujas teritorijas, neįsitvirtina ir po tam tikro laiko išnyksta. Dalis svetimžemių rūšių per tam tikrą laiką prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų, ima plisti sparčiai, nes neturi priešų bei parazitų, įsitvirtina natūraliose buveinėse, palieka daug palikuonių, kelia pavojų žmonių sveikatai (perneša ligas, gali būti nuodingi), daro žalą ekosistemoms, pakeisdamos jų struktūrą ir funkcionavimą – tampa invazine rūšimi. ES invazinių rūšių sąrašas pirmą kartą sudarytas 2016 m., papildytas naujomis rūšimis 2017 m., 2019 m. ir 2022 m.. Šiuo metu sąraše – 88 augalų ir gyvūnų rūšys (11 žuvų rūšių).
Lietuvos vandenyse priskaičiuojama apie 100 žuvų rūšių, invazinių rūšių sąraše – 4 žuvų rūšys: juodažiotis grundalas ( Neogobius melanostomus Dybowski, 1877), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski, 1877), kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis, Pallas, 1814), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846). Labiausiai pastebimos grundalų invazijos.
Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus Dybowski, 1877) pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse – 2002 metais. Manoma, kad atkeliavo su laivų balastiniais vandenimis. Juodažiotis grundalas Lietuvoje kol kas sutinkamas tik Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Pagrindinis maisto objektas yra moliuskai, tačiau gali maitintis ir kirmėlėmis, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, žuvų ikrais bei jaunikliais. Trūkstant maisto, ėda ir vandens augalus. Spartus juodažiočio grundalo plitimas Baltijos jūroje sumažino midijų gausumą, kas gali sumažinti vandens kokybę, suintensyvinti eutrofikacijos reiškinius. Mokslininkai mano, kad grundalai migruoja gilyn į jūrą ir maitinasi ten vis dar esančiais moliuskais. Juodažiotis grundalas tapo dominuojančia dugnine žuvų rūšimi priekrantėje, todėl konkuruoja su plekšnėmis. Mokslininkai akcentuoja, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir žvejybos jūrų vandenyse taisyklės juodažiotį grundalą leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, tik būtina įsigyti žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą. Žvejyboje šią žuvį draudžiama naudoti masalui.
Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii Dybowski, 1877), žinomas kaip „rotanas“, gyvena sekliuose telkiniuose (tik vidaus vandenyse). Lietuvoje sutinkamas jau apie 40 metų. Nuodėguliniai grundalai pirmą kartą aptikti 1985 metais kūdrose prie Lentvario. Gamtos tyrimų centro mokslininkai, vykdydami nuodėgulinių grundalų tyrimus, nustatė visuose telkiniuose kanibalizmo atvejus – didesni nuodėguliniai grundalai maitinasi mažesniais savo rūšies atstovais. Mažuose telkiniuose grundalai suėda viską, ką tik sugeba apžioti. Atliktų tyrimų metu buvo ištirta 80 potencialių nedidelių, seklių ir smarkiai užžėlusių vandens augalija vandens telkinių (ežerų, tvenkinių ir upių atkarpų), grundalai rasti 37 vandens telkiniuose. Atsparūs deguonies trūkumui ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, išgyvena žiemą iki pat dugno įšąlančiuose, o vasarą išdžiūstančiuose vandens telkiniuose. Nuodėguliniams grundalams įsikūrus tokiuose vandens telkiniuose, sugeba išgyventi tik sidabriniai karosai (didelis vislumas) ir saulažuvės (gebėjimas būriuotis). Būdami labai plėšrūs, atsparūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, nuodėguliniai grundalai ilgainiui išnaikina kitų rūšių žuvis, išėda varliagyvių ikrus bei lervas, kelia grėsmę saugomiems, tokiose pat buveinėse gyvenantiems, vandens gyvūnams (skiauterėtajam tritonui, vijūnui, ežerinei rainei).
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plinta kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis Pallas, 1814). Tai dar viena invazinė žuvų rūšis, į Lietuvą atkeliavusi iš Ponto-Kaspijos regiono. Natūraliai kaspijinis upinis grundalas paplitęs Azovo bei Juodosios jūros baseinuose. Pavieniai kaspijiniai upiniai grundalai pirmą kartą Lietuvoje pastebėti 2014 metais Neries upės aukštupyje. Šiuo metu upinių grundalų populiacija labai gausi visoje Neryje bei Nemune, ši rūšis plinta daugelyje Nemuno intakų. Kaspijiniai upiniai grundalai konkuruoja su vietinėmis žuvų rūšimis (gružliais, kūjagalviais, šližiais) dėl maisto bei slėptuvių. Grundalai saugo savo ikrelius, kas sąlygoja jų spartų dauginimąsi ir plitimą. Be to, jų krūtininiai pelekai suaugę į siurbtuką, kurio pagalba žuvys prisitvirtina prie paviršių, išsilaiko srovėje, nenaudojant energijos. Kaspijiniai upiniai grundalai yra visaėdžiai, dažniausiai jų maistas – įvairūs vandens vabzdžiai, jų lervos, moliuskai, smulkūs vėžiagyviai, kitų žuvų ikrai.
Rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva Temminck & Schlegel, 1846). Natūraliai gyvena Amūro upės baseine, Korėjos, Japonijos, Kinijos vidaus vandenyse. Į Lietuvos Lazdijų rajone esantį Dunojaus ežerą atsitiktinai apsigyveno 1963 metais, introdukuotas įvairiuose Europos ir Azijos ežeruose. Aptinkamas įvairiose buveinėse, gausiausiai – negiliuose kanaluose, tvenkiniuose ir mažuose ežerėliuose. Maitinasi smulkiais vabzdžiais, žuvų mailiumi, žuvų ikreliais, neatsisako ir augalinio maisto. Neršia 3-4 kartus per sezoną. Rūpinimasis palikuoniais (patinai saugo ikrelius) sąlygoja didesnį individų skaitlingumą, populiacijos atsinaujinimą ir išlikimą. Dėl buveinių ir maisto konkuruoja su kitų žuvų rūšių mailiumi.
Lietuvos ir ES mokslininkai siekia sukurti veiksmingą prevencijos priemonių sistemą, kurios tikslas – sumažinti invazinės rūšies gausumą ir tolesnį plitimą. Invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos.
