Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Vaclovo Into akmenų muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmannas. Ekspedicijos tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių bei susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Šios ekspedicijos radiniai pranoko lūkesčius – žvyro ir smėlio karjere aptiktas 19 cm skersmens amonitas, viena didžiausių tokio tipo fosilijų, rastų Lietuvoje.

Įspūdingas radinys – 19 cm skersmens amonitas.

Amonitą aptiko Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. rinkinių kuratorė Valda Vaškienė.

Amonitą aptiko Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. rinkinių kuratorė Valda Vaškienė.
Amonitą aptiko Vaclovo Into akmenų muziejaus vyr. rinkinių kuratorė Valda Vaškienė.

Amonitai – išnykusi galvakojų moliuskų grupė, gyvenusi jūrose prieš dešimtis milijonų metų. Jų fosilijos yra tarsi laiko kapsulės, saugančios informaciją apie Žemės geologinę istoriją, senąsias ekosistemas ir klimato kaitą. Jų fosilijos randamos visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje, ypač tokio dydžio, jos aptinkamos itin retai.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Vaclovo Into akmenų muziejaus specialistų ekspedicijos dalyviai
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ir Vaclovo Into akmenų muziejaus specialistų ekspedicijos dalyviai.

Tokie radiniai ne tik papildo muziejų rinkinius, bet ir leidžia geriau suprasti priešistorinę Lietuvos gamtą bei čia gyvavusias ekosistemas. Radiniai bus detaliai ištirti, o vėliau pristatyti muziejuose, kad lankytojai galėtų iš arti pamatyti šiuos unikalius gyvybės vystymosi Žemėje liudininkus.

Dvigeldžio moliusko fosilija.
Dvigeldžio moliusko fosilija.
not a terminal