Pavasaris, saulė, šiluma išvilioja visus į gamtą, sodus, daržus. Džiaugiamės, kapstomės, maudomės, bet nepagalvojam, kad su nešvariomis rankomis, per užterštą vandenį galime užsikrėsti parazitinėmis kirmėlėmis, kurios sukelia įvairias ligas. Viena iš tokių – echinokokozė.
Echinokokozė yra liga, kurią sukelia plokščiųjų kirmėlių (Plattyhelminthes) tipo, kaspinuočių (Cestoda) klasės kirmėlės echinokokai (Echinococcus granulosus) arba (Echinococcus multilocularis). Echinokoko vystymuisi reikalingi du šeimininkai: tarpinis ir galutinis. Šuninių ir katinių šeimų gyvūnai yra galutiniai echinokoko šeimininkai (galutinio šeimininko organizme gyvena suaugęs, produkuojantis kiaušinėlius, gyvūnas, tarpinio – vystosi lervos).
Kaspinuotis apie metus vystosi šunų, vilkų, šakalų, lapių ir kitų šuninių ar katinių gyvūnų plonosiose žarnose. Echinokokas yra 2–7 mm ilgio kirminas, turintis galvutę su siurbtukais, kaklelį ir kūną, sudarytą iš 3–4 narelių. Narelis, esantis kūno gale, būna subrendęs ir jame formuojasi kiaušinėliai (nuo 200 iki 800). Subrendęs narelis su visais kiaušinėliais atitrūksta nuo kaspinuočio kūno ir su išmatomis patenka į aplinką. Nuo kaklelio formuojasi naujas jaunas narelis, o likęs galutinis bręsta, jame formuojasi kiaušinėliai. Subrendęs narelis vėl atsiskiria ir taip kaspinuočio kiaušinėliai vėl patenka į aplinką.
Kiaušinėliai gali prikibti prie gyvūno kailio, patenka ant žolės, su lietaus vandeniu į vandens telkinius. Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi nuo trijų dienų iki vienerių metų. Jie neatsparūs tiesioginiams saulės spinduliams. Tarpiniais šeimininkais echinokokui gali būti avys, arkliai, galvijai, kiaulės, triušiai, kiškiai, graužikai ir kartais žmogus.
Gyvūnai užsikrečia per užkrėstą kiaušinėliais vandenį, pašarą, o žmogus per nešvarias rankas, su daržovėmis, salotomis, vaisiais, uogomis ir kitais augalais, kurie gali būti užteršti šunų ar laukinių gyvūnų išmatomis ir taip pat per užkrėstą vandenį. Užsikrėsti galima ir glostant užkratą nešiojantį gyvūną, ant kurio kailio būna kiaušinėlių. Kiaušinėliams patekus į žarnyną, iš jų išsirita lerva, kuri per žarnos sienelę patenka į kraujotaką ir į kepenis (dažniausiai), plaučius ar kitus organus. Per 3–6 savaites išsivysto lerva (cista). Čia ji auga ir vystosi.
Užaugusi echinokoko lerva žmogaus organizme gali išlikti gyvybinga dešimtis metų. Kaip atrodo echinokoko lervinė cista galime pamatyti muziejaus ekspozicijoje. Žmogus yra netipinis tarpinis echinokokų šeimininkas, nes su juo echinokokų vystymasis nutrūksta. Plėšriam žinduoliui suėdus echinokokų užkrėstą gyvūną, vystymasis ir plitimas vyksta toliau.
Echinokokai paplitę visame pasaulyje, bet dažnesni Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.
