Koraliniai polipai (Anthozoa klasė) dažniausiai gyvena kolonijomis (yra ir pavienių) turi išorinį ar vidinį skeletą. Paplitę visuose pasaulio vandenynuose, bet daugiausia jų aptinkama tropikuose, kur vandens temperatūra žiemą ne žemesnė 18°C. Tinkamomis sąlygomis koralų būna ištisi sąžalynai. Mirus koralams, turintiems tvirtą kalkinį skeletą, jis išlieka ilgą laiką. Ant skeleto auga, formuojasi naujos koralinių polipų kolonijos ir taip susidaro koralinis rifas. Rifai formuojasi šiltuose, sekliuose tropiniuose vandenyse maždaug iki 20° pietų ir šiaurės platumos. Platuma, iki kurios sąlygos koralams augti dar tinkamos, vadinama Darvino tašku. Šiauriausias yra Kurės rifas Havajų salyne.
Didžiausia pasaulyje koralinių rifų sistema, kurią sudaro apie 3 000 atskirų rifų ir apie 900 salų, ištįsusių virš 2 000 km yra Didysis barjerinis rifas prie Australijos krantų. Užimamas plotas yra apie 344 400 kvadratinių kilometrų. Rifas yra rytinėje Australijos pakrantėje nuo kranto nutolęs nuo dešimties ir vietomis iki 160 km. Tai didžiausia pasaulyje gyvų organizmų struktūra, matoma net iš kosmoso. Dabartinės rifų struktūros amžius yra apie 6 000–8 000 metų.
Pirmasis europietis, pamatęs Didįjį barjerinį rifą, buvo Džeimsas Kukas (James Cook), 1770 metais praplaukęs rytine Australijos pakrantę. Britų kapitonas, kartogrofas Matthew Flinders XIX amžiaus pradžioje pavadino šį gamtos darinį Didžiuoju barjeriniu rifu. Barjerinis, nes yra tarp kranto ir vandenyno.
Didysis barjerinis rifas yra labai sudėtinga ekologinė sistema, sausumoje jam prilygsta didieji atogrąžų miškai. Kai kurios rūšys, gyvenančios Didžiajame barjeriniame rife yra endeminės rifų sistemoje. Rife prisitaikę gyventi, daugintis, jame prieglobstį randa labai daug gyvūnų rūšių: apie 30 banginių rūšių, daugiau kaip 1 500 žuvų rūšių, 6 jūrinių vėžlių rūšys, apie 5000 moliuskų rūšių, apie 400 koralų (kietųjų ir minkštųjų) rūšių. Čia užklysta ir briaunuotagalviai krokodilai.
Koraliniai polipai maitinasi gaudydami planktoną. Apsirūpinti maisto medžiagomis polipams padeda ir dumbliai zooksantelės (Zooxanthelae), su kuriais koralai sudaro simbiozę. Dumbliams vykdyti fotosintezę reikalinga saulės šviesa, todėl koralai ir gyvena iki 30 m gylyje. Zooksantelės koralus nudažo įvairiomis spalvomis.
Paskutiniais dešimtmečiais koralai Didžiajame barjeriniame rife pradėjo labai sparčiai nykti. Koraliniai polipai, susidarius nepalankioms sąlygoms, išstumia dumblius, su kuriais sudaro simbiozę ir kurie jiems padeda apsirūpinti organinėmis medžiagomis, ir tada pabąlą. Taip prasideda koralų nykimas. Labai didelę neigiamą įtaką rifui daro klimato kaita, žvejyba, teršalų ir cheminių medžiagų, organinių nuosėdų nuotėkis į vandenyną, dygliuotųjų jūros žvaigždžių (Acanthaster planci) populiacijos protrūkiai. Apie 80% žemių, esančių šalia Didžiojo barjerinio rifo, yra naudojamos ūkininkavimui (cukranendrių auginimas, galvijų ganymas). Ūkininkaujant naudojamos trąšos, herbicidai, pesticidai. Nuotekos su upių vandenimis patenka į vandenyną ir neigiamai veikia koralus.
2015 m. kovo mėn. Australijos ir Kvinslando vyriausybės parengė rifo visuotinio paveldo apsaugos ir išsaugojimo iki 2050 metų planą. Šis 35 metų planas yra dokumentas, kuriame siūlomos galimos ilgalaikio rifo valdymo priemonės: tarša, klimato kaita ir kitos problemos, keliančios grėsmę šio pasaulinio paveldo gyvavimo trukmei . Plane yra visi matavimo ir tobulinimo elementai, įskaitant; ilgalaikis tvarumo planas, vandens kokybės gerinimo planas ir investicijų planas Didžiojo barjerinio rifo apsaugai ir išsaugojimui iki 2050 m.
1981 metais Didysis barjerinis rifas yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Didelę dalį rifo saugo Didžiojo barjerinio rifo parkas, kuris padeda apriboti žvejyba, turizmą.
