Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologai jau daugiau nei dešimtmetį vykdo sistemingus miegapelių tyrimus: kelia inkilus, stebi jų populiacijas. 2025 m. vykdytų stebėjimų metu pavyko aptikti 9 miškines miegapeles, iš kurių 3 – jaunikliai. 31 inkile rasti miškinių miegapelių lizdai su jų veiklos požymiais. Stebėjimų metu buvo patikrinta per 300 miegapelėms skirtų inkilų.
Miškinė miegapelė (Dryomys nitedula) – viena iš trijų Lietuvoje aptinkamų miegapelių rūšių. Mūsų šalyje taip pat gyvena dar dvi rūšys: lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius) ir didžioji miegapelė (Glis glis). Iš jų net dvi – didžioji ir miškinė – yra įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Pagrindinės jų nykimo priežastys – buveinių mažėjimas dėl plynų kirtimų ir mitybinės bazės skurdinimas.
Iki 2022 metų Lietuvoje buvo žinomos dvi miškinės miegapelės populiacijos: Pravieniškių miškų masyve ir Šilagirio girininkijoje. 1991 m. gegužės mėnesį Šilagirio girininkijoje, paukščiams skirtuose inkiluose, buvo aptiktos dvi šios rūšies miegapelės. 2001 m. užfiksuota dar viena miškinės miegapelės radavietė – Kaišiadorių rajone, Pravieniškių miškų masyve. Šioje vietovėje Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai naminės pelėdos inkile aptiko negyvą miegapelę.
Šiuo metu Lietuvoje miškinės miegapelės aptinkamos tik Pravieniškių miškų masyve. 2024 m. toje pačioje teritorijoje buvo aptiktos 28 miškinės miegapelės.
Muziejaus teriologai tęs tyrimus, skirtus įvertinti ir stebėti miškinės miegapelės populiacijos būklę Lietuvoje. Buveinių išsaugojimas ir nuolatinė populiacijos stebėsena yra svarbūs žingsniai, siekiant užtikrinti šios retos rūšies išlikimą.
