– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Kūnas tamsiai rudas ar gelsvas, su tamsiomis įvairaus dydžio ir formos dėmėmis. Galvos šonuose už akių yra tamsios smilkinių dėmės. Per nerštą patinų pagurklis ryškiai melsvas, nugara tamsi.
Labai panaši į smailiasnukę varlę, nuo kurios skiriasi šiais požymiais: yra gerokai didesnė, bukesniu snukučiu, užpakalinių kojų vidiniu nedideliu ir žemu pado kauburėliu, balkšvu, rusvu, gelsvu, bet visada ryškiai dėmėtu pilvu. Rūšiai būdingas polimorfizmas – įvairuoja kūno pigmentacija ir raštas.
– Dydis
Užauga iki 6–9 cm, patelės kartais užauga iki 10 cm.
– Mityba
Minta vabalais, dvisparniais, skėriais, drugiais ir kitais vabzdžiais, jų lervomis ir vikšrais, vorais, sliekais, moliuskais – daugiausiai nedideliais šliužais. Keliaudamos neršti nesimaitina.
– Buveinė
Gyvena parkuose, soduose, daržuose, pelkėse, pievose, paežerėse, upių pakrantėse. Gausiausiai aptinkama derlinguose drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, krūmynuose. Slepiasi miško paklotėse, tarp lapų, drėgnoje žolėje.
– Paplitimas
Labai dažna, plačiai paplitusi, gausiausia varlių rūšis.
– Tai įdomu
Pievinėms varlėms būdingos pavasarinės ir rudeninės migracijos iš žiemaviečių į nerštavietes ir atgal. Pavasarį, kai vandens telkinių pakraščiuose ištirpsta ledas ir sušyla oras, iš visų varlių anksčiausiai pabunda ir į nerštavietes iškeliauja pievinės varlės. Dar sausumoje aktyvesni patinai pačiumpa storas, nuo kiaušinėlių išsipūtusias pateles ir ant jų nugarų keliauja į vandenį. Į žiemavietes keliauja upeliais, šaltiniais, šlapiomis pievomis. Kartais tenka nušokuoti beveik 2 km, tad kelionė užtrunka 2–4 dienas. Dauguma patinų žiemoja vandenyje, o patelės beveik visada žiemoja sausumoje.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
