– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Nugara šviesiai pilka, ruda ar tamsiai ruda, su tamsiomis dėmėmis. Kartais galvos srityje patinai turi neryškias žalsvas dėmes. Pilvas ryškiai oranžinis ar raudonas, su melsvai juodomis dėmėmis. Oda su smulkiomis karpelėmis. Rezonatoriai vidiniai, skleidžiant galsą, pagurklyje išsipučia oda. Skiriamieji požymiai: lengvai atpažįstama iš ryškiaspalvio pilvo ir specifinio balso – kūmavimo.
– Dydis
Užauga iki 4–5 cm.
– Mityba
Sausumoje gaudo sliekus, amarus, dvisparnius, drugių vikšrus ir kitus smulkius vabzdžius, jų lervas ir vikšrus. Vandenyje – daugiausiai minta įvairias vandens bestuburiais – vandens vabzdžiais, ypač uodų lervomis, moliuskais.
– Buveinė
Raudonpilvė kūmutė gyvena sekliuose, gerai šildomuose vandens telkiniuose: įvairiose kūdrose, uždumblėjusiose senvagėse, žemapelkių balose, žolėtuose žuvininkystės tvenkiniuose, kanaluose.
– Paplitimas
Aptinkama rytų ir centrinėje Europoje bei rytų ir centrinėje Azijoje. Rūšis nevienodai paplitusi šalyje. Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje tinkamose buveinėse dažnai aptinkama, vietomis gausi, tačiau šiaurinėje dalyje retesnė, o vakarinėje žinomos tik pavienės radavietės.
– Tai įdomu
• Išskirtinė kūmučių savybė – esant pavojui, gąsdinti savo priešus, parodant ryškiai išmargintą pilvelį. Gamtoje tokia ryški spalva reiškia tik viena – saugokis, aš pavojingas.
• Pavasarį, vandeniui sušilus iki 13–14 °C, prasideda kūmučių nerštas, lydimas skambaus patinų dainavimo, primenančio gegutės kukavimą „uu uu uu“. Todėl kūmutės kartais vadinamos balų gegutėmis.
• Raudonpilvės kūmutės – nuodingiausi mūsų šalyje gyvenantys varliagyviai.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
