– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Česnakės kūno forma panašios į rupūžes, kūno viršus šviesiai pilkas, gelsvai rusvas ar žalsvas, su įvairios formos rudomis, rusvomis ir juodomis dėmėmis. Kartais išilgai nugaros eina šviesi juosta. Kūno apačia šviesi. Nuo panašių rupūžių skiriasi lygia oda, vertikaliu vyzdžiu ir tarp akių iškilusia kakta. Ant užpakalinių kojų turi menteles, kurios, iškilus pavojui, padeda česnakei greitai užsirausti į žemę.
– Dydis
Užauga iki 6–8 cm.
– Mityba
Grobio ieško naktį, kai oras atvėsta ir prisisotina deguonies. Minta sliekais, smulkiais moliuskais, vorais ir įvairiausiais naktį bėgiojančiais vabzdžiais, daugiausiai vabalais.
– Buveinė
Gyvena išeksploatuotuose durpynuose, karjeruose, smėlėtose dykvietėse, mišriuosiuose ir lapuočių miškuose, pušynuose, kuriuose yra įvairaus dydžio aikštelių, kirtaviečių ir neišdžiūstančių balų, tinkamų veistis. Mėgsta įsikurti prie gyvenviečių dirbamuose laukuose, daržuose. Pasirenka lengvas smėlėtas dirvas. Vengia sunkių dirvožemių, o šlapios molio dirvožemiuose česnakių neaptinkama
– Paplitimas
Rūšis aptinkama centrinėje Europoje ir vakarų Azijoje. Šiaurinė paplitimo riba – Estija. Lietuvoje nedažna, netolygiai paplitusi rūšis. Pietrytinėje Lietuvos dalyje dažna, šiaurinėje ir vakarinėje – reta arba neaptinkama visai.
– Tai įdomu
• Sugauta česnakė skleidžia aštrų česnakų kvapą. Matyt, todėl gyvūnas ir buvo pavadintas česnake.
• Kartais česnakės, išgąsdintos ar staiga užkluptos kokio nedidelio plėšrūno, staiga pasistiebia, nenatūraliai išsipučia, išsižioja ir negarsiai šnypšdamos bando atbaidyti priešą.
• Česnakės yra itin jautrios veisimosi telkinių vandens kokybei, užterštuose vandens telkiniuose jos nesiveisia.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
