– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Šimpanzių, kitaip nei kitų žmoginių beždžionių, gerai išvystyti veido mimikos raumenys, todėl jos gali reikšti įvairias emocijas. Jos bendrauja tarpusavyje išgaudamos daugiau kaip 30 skirtingų garsų. Gyvūnams būdingi įvairūs gestai bei kūno pozos. Kūnas apaugęs šiurkščiais beveik juodais plaukais. Galva apvali, veidas neplaukuotas. Pirštai, delnai ir pėdos pliki. Rankos ilgesnės nei kojos. Labai judri pečių juosta. Žeme greitai bėgioja keturiomis, rečiau vaikšto 2 kojomis.
– Dydis
Ūgis: patino 170 cm, patelės 130 cm.
Svoris: patino iki 80 kg, patelės 50 kg.
– Mityba
Pagrindinis šimpanzės maistas – įvairūs augalai. Jos renka prisirpusias uogas, skabo sultingus augalų lapus, pumpurus įvairius vaisius. Taip pat minta vabzdžiais – renka termitus ir skruzdėles, kurie yra svarbus baltimų šaltinis.
– Buveinė
Aptinkamos drėgnuose tropiniuose miškuose ir krūmuotoje savanoje. Miega medžiuose iš šakų supintuose gultuose, kasnakt vis naujuose. Dieną šimpanzės ilsisi medyje arba ant žemės įrengtame lizde.
– Paplitimas
Jos gyvena Afrikoje. Paplitusios miškuose ir savanose nuo Gvinėjos iki Vakarų Ugandos bei Tanzanijos.
– Tai įdomu
• Šimpanzės – vienintelės iš beždžionių gali save atpažinti veidrodyje. Jos – vienos iš nedaugelio gyvūnų, mokančių naudotis įrankiais: pagaliukais maistui iškrapštyti, akmenukais riešuto kevalui pramušti.
• Šimpanzės laikosi grupėmis, kurių dydis nuolat kinta. Vienoje grupėje gali būti apie 25 narius. Jų bendruomenėje nusistovėję aiškūs hierarchiniai santykiai. Suaugusios beždžionės rūpinasi viena kitos kailiu. Gyvūnai veiklūs dieną, o naktį ilsisi.
• Šimpanzės, kaip ir žmogus, serga įvairiomis ligomis.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu