– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Stambus, varnos dydžio, geninių šeimos paukštis, lengvai atpažįstamas iš visiškai juodo žvilgančio kūno ir galingo balto snapo. Patino kakta ir viršugalvis raudonos spalvos. Patelės – tik pakaušis. Kūno apačia pilkai juoda. Snapas balsvai juosvas. Kojos pilkos. Rainelė šviesiai geltona. Skrydis banguotas.
– Dydis
Ilgis: 40–46 cm.
– Mityba
Minta po žieve ir sutrešusioje medienoje gyvenančiais vabzdžiais. Sulesa daug kinivarpų, ūsuočių, jų lervų bei lėliukių. Ieškodamos maisto, kapoja nudžiūvusių medžių pašaknes, kartais nugriauna didelius stuobrius. Stipriu snapu kapoja kelmus. Mėgsta skruzdėles, jų lervas ir kiaušinėlius – skruzdėlynuose išrausia gilius urvus.
– Buveinė
Dideli mišrūs ir spygliuočių miškai su senais medynais ir pavieniais senais medžiais.
– Paplitimas
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Lenos žemupį. Pietuose arealas tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, šiaurės rytų Kinijos, šiaurinio Kazachstano, Volgos vidurupio, Kaukazo, šiaurinio Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių.
– Tai įdomu
Pasirinktame medyje meleta išsikala uoksą ir jame peri. Uoksus kala iš vidaus puvinio pažeistuose medžiuose. Tačiau stipriais snapo smūgiais, tarsi kaltu, pajėgia iškalti ertmę net visiškai sveikose pušyse. Paukštis darbuojasi taip energingai, kad skiedrų aptinkama už 5 m nuo medžio kamieno. Būstą paprastai įsirengia brandžiuose, dideliuose medžiuose. Kartais viename kamiene iškala 2–3 ir daugiau uoksų.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu
