– Išvaizda, skiriamieji bruožai
Paukštis baltojo gandro dydžio, nesunkiai atpažįstamas iš juodos, žalsvai metalinio blizgesio, spalvos. Snapas, kojos bei plotas aplink akis – raudoni. Jauniklių plunksnos neblizgios, durpinės spalvos su žalsvu atspalviu, vietomis išmargintos šviesiais taškeliais, snapas ir kojos – pilkai žalsvi.
– Dydis
Ilgis: 90–105 cm.
– Mityba
Minta smulkiomis žuvimis, varliagyviais, vabzdžiais ir jų lervomis, žvirblinių paukščių jaunikliais, graužikais (pelėnais, kirstukais). Jaunikliams maistą neša gūžyje ir atryja tiesiog į jauniklių gerkles. Juodasis gandras paprastai medžioja miško upelių pakrantėse, tarpumiškių pievose, pelkėse, miškuose telkšančių ežerų pakrantėse, šlapiuose išretėjusiuose medynuose.
– Buveinė
Didelių miško masyvų paukštis, pamėgęs mišrius, drėgnus, užmirkusius ir pelkėtus miškus su brandžiais medžiais, nes sunkiems lizdams išlaikyti reikalinga tvirta atrama, storos šakos.
– Paplitimas
Eurazijoje paplitęs nuo Pirėnų pusiasalio iki Ramiojo vandenyno, Pietų Afrika
– Tai įdomu
• Tiek suaugusieji, tiek jauni paukščiai yra apatiški ir tingūs, ilgą laiką gali kiurksoti lizde, ant medžio šakos ar pabalyje.
• Juodasis gandras yra atsargus ir paslaptingas paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės: jei žmonės lankosi perėjimo vietose, stebi lizdą – gali ir neišperėti jauniklių.
• Europoje aptinkami juodieji gandrai žiemoja Vidurinėje ir Pietų Afrikoje, Šiaurės Indijoje, Kinijos pietuose. Migruojantys juodieji gandrai skrenda tik dieną. Per vienos dienos maždaug 10 val. šviesios paros periodo laikotarpį jie įveikia vidutiniškai 100 – 250 km, daugiausiai – 500 km. Per 2 – 3 migracijos mėnesius gandrai į vieną pusę nuskrenda 4–6 tūkstančius kilometrų, tačiau skrydyje praleidžia kiek mažiau nei tris savaites, o visą kitą laiką maitinasi arba ilsisi.
– Išvaizda, skiriamieji bruožai
– Dydis
– Mityba
– Buveinė
– Paplitimas
– Tai įdomu