Keičiantis klimatui, Lietuvoje atrandama vis daugiau pietų kraštams būdingų vabzdžių. Vienas tokių – europinis maldininkas.
Pasaulyje yra apie 2 400 maldininkų rūšių, gyvenančių daugiausiai tropinio ir subtropinio klimato kraštuose. Europinis maldininkas – viena labiausiai pasaulyje išplitusių šių vabzdžių rūšių, gyvenanti ne tik Europoje. Šis vabzdys introdukuotas Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Australijoje.
Pirmą kartą europinis maldininkas Lietuvoje pastebėtas 2008 metais. Pastaraisiais metais šie vabzdžiai Lietuvoje stebimi kasmet, nors paplitę nevienodai – dažnesni pietinėje dalyje ir vidurio Lietuvoje. Europinį maldininką Lietuvoje jau galime laikyti vietine rūšimi, nes jie čia sėkmingai dauginasi ir peržiemoja. Tai nėra invazinė rūšis, europinis maldininkas – natūraliai plintantis vabzdys, o jo plitimą lemia klimato kaita. Maldininkai skrenda į šviesos šaltinius, tad neretai jų galima aptikti miestuose, gyvenvietėse ant pastatų sienų, įvairių vitrinų, kartais jie įskrenda į patalpas.
Tai plėšrūs vabzdžiai, kurie medžioja įvairius už save smulkesnius vabzdžius. Nereti ir kanibalizmo atvejai. Dažnai patelė poravimosi metu suėda patiną, todėl gamtoje europinio maldininko patinų randama gerokai mažiau.
Dažniausiai europiniai maldininkai būna žalios spalvos. Tai jiems padeda likti nematomais augalų žalumoje ir lengviau sumedžioti grobį. Rečiau pasitaiko ir rusvų ar gelsvų individų.
Daugelyje Europos šalių šis vabzdys yra saugomas. Lietuvoje ši rūšis nesaugoma, tačiau, radus maldininką, nereikia jo gaudyti, bandyti auginti namuose ar sunaikinti. Tai nėra invazinė, naikintina vabzdžių rūšis.
