Erkės yra voragyvių (Arachnida) klasės gyvūnų būrys.
Prisitaikę gyventi dirvožemyje, vandenyje, daug erkių yra augalų ir gyvūnų parazitai.
Vystymasis su metamarfoze: iš kiaušinėlio išsirita lerva, ji virsta nimfa ir po to suaugusi erkė.
Deda iki kelių tūkstančių kiaušinėlių, kai kurios rūšys dauginasi partenogenetiškai.
Kraujasiurbės erkės perneša žmonių, naminių gyvulių ir paukščių ligas. Lietuvoje aptinkamos miškinė (arba šuninė) (Ixodes ricinus), taiginė (Ixodes persulcatus), pievinė (Dermacentor reticulatus). Taiginė erkė paplitusi daugiau šiaurinėje Lietuvoje, pievinė – pietinėje, nors plinta ir į šiaurę, o miškinė erkė paplitusi visoje Lietuvoje (miškuose, paupiuose, paežerėse, miestų parkuose, krūmynuose). Erkės kiekvienoje vystymosi stadijoje turi pasimaitinti krauju. Jų šeimininkais gali būti nuo pelinių graužikų iki didžiųjų kanopinių, taip pat ir žmogus. Erkės platina žmogui pavojingas ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą. Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės yra asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios nuo erkės įsisiurbimo (tinkami drabužiai, repelentai) ir skiepai prieš erkinį encefalitą.
