Kūno formą palaiko organinis ar mineralinis skeletas.
Maitinasi organinėmis liekanomis, kurias gauna filtruodamos vandenį.
Būdinga regeneracija.
Žemėje gyvena 750–500 milijonų metų.
Pintys yra labai svarbi biocenozių dalis –ypač koraliniuose rifuose.
Lietuvos vandens telkiniuose gyvena ežerinė durlė (Spongilla lacustris), upinė durlė (Ephydatia fluviatilis). Tai šakotos formos arba panašūs į gniutulą gyvūnai, kuriuos žaliadumbliai (Zoochlorella) nudažo žalia spalva. Pintys Žemėje gyvena šimtus milijonų metų ir praktiškai nepakitusios. Sugeba regeneruoti iš kelių ląstelių. Durlės, artėjant žiemai, suformuoja į cistas panašias gemules, kurios žiemoja, o durlės nunyksta. Pavasarį iš gemulių formuojasi naujos pintys. Dauginasi lytiniu ir nelytiniu būdu.
