Vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui.
Lietuvoje dar vadinama devynake, septyntaške, vingiliu, graužavirba.
Lietuvoje gyvena nepatvenktose upėse. Praeivė.
Neršia gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, po neršto žūva.
Lervinė stadija – vingilis.
Nėgės vartojamos maistui, Latvijoje – nacionalinis delikatesas. Pirmą kartą nėgių pyrago receptas aprašytas istoriko Platinos Bartolomeo Sacchi (1421 – 1481) 1472 m. išleistoje kulinarinėje knygoje.
Pagrindinės grėsmės: užtvankos ir kitos kliūtys migracijos keliuose, buveinių nykimas, vandens užterštumas.
Nėgės – seniausia ir primityviausia Žemėje egzistuojančių stuburinių rūšis. Planetos upėmis plaukioja jau daugiau nei 360 milijonų metų. Kūno sandaros ypatumai – stuburas be slankstelių kūnų, neporinė šnervė, piltuvo formos burna, tiesi be kilpų žarna. Lervinė stadija, vingilis, labai skiriasi nuo suaugusios nėgės – neišsivystę akys, ryklė nesuskirstyta į stemplę ir kvėpavimo vamzdį. Po metamorfozės migruoja į jūrą, lytiškai subrendę neršia ir žūva.
