Jeigu užsuktumėte į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus bestuburių ekspozicijos salę, savo dydžiu ir išvaizda sužavėtų ir tikrai dėmesį patrauktų įspūdingas vėžiagyvis – „meškutė“. Ne, šis pavadinimas nieko bendro neturi su Lietuvoje gyvenusius ruduoju lokiu. 

Vis dėlto „meškutė“ nėra oficialus šios rūšies lietuviškas pavadinimas. Lietuvišką rūšies pavadinimą yra pateikęs Klaipėdos universitetas – Scyllarides latus rekomenduojama vadinti didžiuoju lokiavėžiu.  

Didysis vėžiagyvis priklauso lokiavėžių (Scyllaridae) šeimai ir yra artimas langustų giminaitis. Šie vėžiagyviai gali užaugti iki 30 cm ilgio. Skirtingai nei daugelio kitų dešimtakojų vėžių, jų pirmoji kojų pora nėra virtusi žnyplėmis – ji beveik nesiskiria nuo kitų vaikščiojamųjų kojų. „Meškutėms“ taip pat būdinga viena išskirtinė savybė – pirmoji antenų pora yra suplota ir stipriai išplatėjusi. 

Šie vėžiagyviai paplitę Viduržemio ir Raudonosiose jūrose bei rytinėje Atlanto vandenyno dalyje. Tai naktiniai gyvūnai – tamsiuoju paros metu jie išlenda iš slėptuvių ir ieško maisto, daugiausia minta moliuskais. Meškutės yra gaudomos ir vartojamos maistui.

lokiavėžio eksponatas

Nuo pusiaujo iki muziejaus 

Įdomi ne tik šio eksponato biologija, bet ir jo kelias į muziejų. 

2013 m. „meškutę“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui padovanojo buvęs jūrininkas Jonas Raiškas. Eksponatą jis pats išpreparavo ir sutvarkė, o jo istoriją užrašė dovanojimo akte: 

„Jūsų ekspozicijai dovanoju 1981 m. savo rankomis padarytą „Meškutė – Skarmalius“ eksponatą. Jį man, dirbant laive „Gintarinis krantas“, prie Ekvatoriaus į laivą įmetė afrikiečiai.“ 

Eksponatą J. Raiškas ruošė dirbdamas laive. Jį baigė gaminti 1981 m. rugsėjį, po plaukimo pro Dreiko sąsiaurį prie Pietų Amerikos krantų. Pats dovanotojas gyvūną vadino „Skarmalius-meškutė“. 

Daugiau nei tris dešimtmečius eksponatas buvo saugomas J. Raiško namuose. 2013 m. jis atkeliavo į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų ir tapo muziejaus kolekcijos dalimi. 

Šis eksponatas primena, kad muziejaus kolekcijų istorijos slypi ne tik pačiuose gyvūnuose, bet ir žmonėse, jų kelionėse bei netikėtuose susitikimuose, dėl kurių eksponatai galiausiai atsiduria muziejuje. 

not a terminal