Šie dar net nepasibaigę metai buvo turtingi žieduotų žuvininkų (neretai dar vadinamų ereliais žuvininkais, Pandion haliaetus) aptikimais. Iki rugpjūčio mėn. pabaigos Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimus apie net 8 šios rūšies žieduotų paukščių aptikimus. Lietuvoje buvo aptikti du Suomijoje ir trys Latvijoje žieduoti paukščiai, o iš trijų Lietuvoje žieduotų vienas aptiktas Lenkijoje, o du Lietuvoje. Žinomi dar dviejų Lietuvoje žieduotų individų aptikimai šalies teritorijoje, bet, deja, nuotraukose jų žiedų identifikuoti nepavyko. Visi šie paukščiai žieduoti lizduose, kai buvo dar neskraidantys jaunikliai.
Vienas 2020 m. žieduotas Ignalinos r. paukštis (tikslios šių paukščių žiedavimo vietos tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse neskelbiamos dėl jų lizdaviečių apsaugos, nes jie visi žieduoti lizduose, kai buvo dar neskraidantys jaunikliai) septintaisiais gyvenimo metais aptiktas perintis Švenčionių r., 63 km atstumu nuo gimtojo lizdo. Kitas, 2024 m. žieduotas Zarasų r., būdamas beveik dvejų metų amžiaus, buvo nufotografuotas Kėdainių r., 121 km atstumu nuo lizdo, kuriame buvo išperėtas. Ar šis trejų kalendorinių metų individas jau buvo susiporavęs ir turėjo savo lizdą, neaišku. Dar vienas 2024 m. žieduotas Molėtų r. paukštis buvo identifikuotas pagal prie žuvininko lizdo sumontuoto vaizdo registratoriaus įrašą Varmijos Mozūrų (Warmińsko-Mazurskie) vaivadijoje Lenkijoje, 316 km atstumu nuo jo išperėjimo vietos. Ši patelė, 2025 m. (pranešimas apie jo aptikimą gautas tik 2026 m.), būdama dvejų metų amžiaus, jau buvo subrendusi, nes jau perėjo ir sėkmingai išaugino du jauniklius.
2023 m. Jekabpilio sav. (Jēkabpils novads) Latvijoje žieduotas individas 2026 m. rugpjūčio 11 d. nufotografuotas Vilniaus r. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų – 185 km. Kitas, 2024 m. Latvijoje, Siguldos sav. (Siguldas novads), žieduotas individas 2026 m. rugpjūčio 12 d. nufotografuotas Molėtų r., 220 km atstumu nuo gimtojo lizdo. Ar jie buvo Lietuvoje perėję, ar jau migruojantys, galbūt Latvijoje perėję individai, neaišku. O štai trečiasis, 2024 m. Madonos sav. (Madonas novads) žieduotas paukštis, nufotografuotas Vilniaus r. 2026 m. birželio 14 d., galėjo būti Lietuvoje jau perintis. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų – 219 km.
Suomijoje Pirkanmos (Pirkanmaa) provincijoje, 2023 m. liepos 10 d. sužieduotam žuvininkui iš visų čia paminėtų labiausiai nepasisekė – 2026 m. balandžio 19 d., jam nutūpus ant elektros perdavimo oro linijos atramos (stulpo), jis buvo nutrenktas elektros srovės Paežerės k., prie Masčio ežero, visai tetoli Telšių. Jis tikriausiai buvo pakeliui į savo perimvietę kažkur Suomijoje. Įdomumo dėlei galima paminėti, kad tą paukštį sužiedavo dabartinis Suomijos paukščių žiedavimo centro vedėjas Jari Valkama.
Dar vieno Suomijoje, Vidurio Hemės (Kanta-Häme) provincijoje, 2021 m. liepos 13 d. žieduoto žuvininko istorija čia iš visų paminėtų yra pati įdomiausia. Šis paukštis 2026 m. sėkmingai perėjo ir išaugino du jauniklius Lietuvoje, lizde Švenčionių rajone. Profesionalūs ir patyrę ornitologai dr. Gintarė Grašytė ir dr. Rimgaudas Treinys šį paukštį „apdovanojo“ siųstuvu ir dabar turi galimybę gauti informaciją apie jo migraciją bei sekti jo buvimo vietą. Asociacijos „Padėkime ereliams“ duomenimis, šis paukštis rugsėjo 9 d. jau buvo sėkmingai perskridęs Viduržemio jūrą, Sacharos dykumą ir nuskridęs iki Kamerūno. Belieka tikėtis, kad jis sėkmingai peržiemos ir pavasarį sugrįš perėti į Lietuvą. Neabejojame, kad asociacija „Padėkime ereliams“ informacija apie šio paukščio keliones pasidalins savo FB paskyroje.
Dėmesio vertas faktas, kad atstumas nuo šio paukščio gimtojo lizdo iki jo perimvietės Lietuvoje yra net apie 650 km. Prof. Pertti Saurola iš Suomijos duomenimis, o jis vienareikšmiškai yra labiausiai patyręs šių paukščių tyrinėtojas ne tik Europoje, tai toliausiai nuo gimtojo lizdo Suomijoje žinoma žuvininko perėjimo vieta. Tiesa, yra žinoma, kad visiškai naujoje, XX a. 9-ajame dešimtmetyje Prancūzijoje susiformavusioje žuvininkų populiacijoje perėjo net 5 patelės ir vienas patinėlis iš Rytų Vokietijos, t. y. kiek toliau nei 900 km atstumu nuo gimtųjų lizdų (Schmidt & Wahl, 2001).
Šį žuvininką sužiedavo jau minėtas prof. P. Saurola, todėl ta pačia proga kiek daugiau ir apie jį, nes tai žmogus legenda! Jis buvo ilgametis EURING’o (Europos sąjungos paukščiams žieduoti, veikiančios nuo 1963 m.) prezidentas, ilgametis Suomijos paukščių žiedavimo centro vadovas ir aktyvus paukščių žieduotojas nuo 15 metų amžiaus. Daugiausia laiko ir pastangų jis skyrė ir tebeskiria žuvininkų ir uralinių pelėdų tyrimams ir, be jokios abejonės, yra žymiausias šių rūšių specialistas. Per savo gyvenimą jis yra sužiedavęs apie 5,5 tūkst. (tai ne klaida, tikrai apie 5,5 tūkst.!) žuvininkų. Jis šiuos paukščius tiria ir juos žieduoja iki šiol. Ir šiais, 2026 metais, jis sužiedavo 115 žuvininkų jauniklių – ne tik sužiedavo, bet pats, be niekieno pagalbos (!), įkopė į jų lizdus. Tai gal nebūtų kažkas ypatingo, jei ne viena „menka“ detalė – jis jau skaičiuoja… 88-uosius savo amžiaus metus!
Ir dar viena labai reikšminga detalė P. Saurola “portretui” – jis buvo ir tebėra visų Baltijos šalių gerbėjas ir gynėjas. Tik jo pastangomis, kai jis 15 metų buvo EURING’o prezidentas, o prieš tai ir po to dar beveik 10 metų šios organizacijos Tarybos narys, Baltijos šalys išliko lygiateisėmis šios organizacijos narėmis, nors didžiųjų Europos valstybių atstovai šioje organizacijoje jas, kaip „de facto“ neva neegzistuojančias dėl inkorporavimo į tuometinės Tarybų Sąjungos sudėtį, iš šios organizacijos primygtinai siūlė pašalinti.
Lietuvos PŽC informacija
