Artėjant žiemai dauguma išskrendančių paukščių iš savo perėjimo vietų (suaugę paukščiai) ar išperėjimo vietų (jauni paukščiai) ankščiau ar vėliau išmigruoja pietų, pietvakarių ar vakarų kryptimi. Bet ne visi patraukia tomis kryptimis. Kai kurie, kaip nebūtų keista, net kelis šimtus kilometrų nusidangina  šiaurės kryptimi ir tenai praleidžia žiemą. Vienas iš tokių pavyzdžių gali būti jaunas jūrinis erelis, apie kurio aptikimą Suomijoje neseniai buvo gautas pranešimas.

Jaunas (išperėtas 2019 m., nufotografuotas 2020 m. vasario 28 d.) jūrinis erelis. Dainiaus Kazlausko nuotr.

Standartiniu metaliniu žiedu LITHUANIA 4A882 Prienų rajone (tiksli vieta lizdo apsaugos sumetimais neskelbiama) 2019 m. gegužės 26 d. Deivio Dementavičiaus ir Sauliaus Rumbučio lizde žieduotas dar neskraidantis jūrinio erelio jauniklis (lizde buvo trys jaunikliai) bent jau nuo 2019 m. gruodžio pabaigos iki 2020 m. vasario pradžios (matytas gruodžio 27 d., sausio 1 ir 18 d. bei vasario 2 d.) praleido Suomijos pietvakariuose Kiimkalio vietovėje (60°44’13“ š. pl., 21°38’18“ r. ilg.) Tikrosios Suomijos (Varsinais-Suomi) regione. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 682 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 349°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo nuo 215 dienų (7 mėn. 1 d.) iki 252 dienų (8 mėn. 7 d.). Tai antras žinomas Lietuvoje žieduoto jūrinio erelio aptikimo Suomijoje atvejis. Beje, jau gerokai ankščiau (balandžio mėn.) buvo gautas pranešimas, kad šis paukštis 2020 m. balandžio 18 d. aptiktas negyvas Baltijos jūros pakrantėje netoli Lao gyvenvietės (58°14’38“ š. pl., 24°06’03“ r. ilg.) Pernu (Pernuma) apskr. Estijoje. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 395 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 3°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 328 dienos (10 mėn. 23 d.).

Pirmas žinomas Lietuvoje žieduoto jūrinio erelio aptikimas Suomijoje buvo 2011 m. kovo 29 d. Poytyja vietovėje (60°50′ š. pl., 22°21′ r. ilg., tikslumas 5 km spinduliu) taip pat  Tikrosios Suomijos (Varsinais-Suomi) regione, t. y. visai netoli tos vietos, kurioje aptiktas ir antrasis šios rūšies paukštis iš Lietuvos. Jis buvo žieduotas 2010 m. gegužės 17 d. Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (tiksli vieta lizdo apsaugos sumetimais neskelbiama) Deivio Dementavičiaus. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 692 (± 5) km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 349°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 316 dienų (10 mėn. 12 d.). Suomijoje abiejų paukščių žiedai buvo identifikuoti per atstumą jų papildomo maitinimo maita  žiemos laikotarpyje vietose. Tai du toliausiai į šiaurę aptikti Lietuvoje išperėti jūriniai ereliai. Abu aptikti pirmaisiais savo amžiaus metais. 

Lietuvoje 2019 m. žieduoto jūrinio erelio žiedavimo vieta (raudona žymė) ir aptikimo vietos Suomijoje (žalia žymė A) bei Estijoje (žalia žymė B) ir kito Lietuvoje 2011 m. žieduoto jūrinio erelio aptikimo vieta Suomijoje (žalia žymė 1).

Lietuvos paukščių žiedavimo centro duomenų bazėje yra duomenys apie 259 Lietuvoje lizduose žieduotų dar neskraidančių jūrinių erelių, kurie bent kartą buvo aptikti ir apie tai buvo pranešta Žiedavimo centrui. 61 iš jų buvo aptiktas negyvas. Negyvų individų aptikimas pagal kalendorinius metus (pirmieji kalendoriniai metai yra nuo paukščio išperėjimo iki tų pačių metų gruodžio 31 d., visi kiti kalendoriniai metai – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) parodytas diagramoje žemiau. 18 (29,5%) iš jų aptikti pirmaisiais ir antraisiais kalendoriniais jų amžiaus metais. Sunkiai paaiškinamas faktas, kad net 11 (18,0%) negyvų paukščių aptikta šeštaisiais kalendoriniais jų amžiau metais. Ilgiausiai išgyvenęs iš tų paukščių aptiktas 19-tais kalendoriniais jo gyvenimo metais.

Lietuvos PŽC informacija

not a terminal