Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimą apie tai, kad š. m. balandžio 8 d. Atlanto vandenyno pakrantėje La Langue de Barbarie Nacionaliniame parke Senegale buvo sugauta ir vėl paleista Lietuvoje žieduota mažoji žuvėdra (Sternula (Sterna) albifrons). Šis paukštis, patinėlis, vyresnis nei antrų kalendorinių metų (išperėtas prieš 2010 m.) buvo žieduotas kolonijoje Nemuno saloje Druskininkų m. sav. ribose 2011 m. gegužės 21 d. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 5482 km, azimutas (kryptis nuo žiedavimo vietos į aptikimo vietą) 220°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 3975 dienos (10 m. 10 mėn. 18 d.).
Tai pirmas žinomas Lietuvoje žieduotos mažosios žuvėdros aptikimo Afrikoje atvejis. Šis paukštis buvo sugautas per kovo 27 – balandžio 17 d. jau minėtame nacionaliniame parke Senegale SAFRING‘o (Pietų Afrikos sąjunga paukščių žiedavimui, kuri atitinka Europos EURING‘ą) organizuotą specialią ekspediciją, kurios dalyviais buvo savanoriai iš Belgijos. Šios ekspedicijos tikslas buvo migruojančių link perimviečių žuvėdrų gaudymas ir jų žiedavimas.
Šiaurės Vakarų Europos mažųjų žuvėdrų projekto vienas iš koordinatorių Ulf M. Berthelsen‘as iš Danijos maloniai pasidalino tos ekspedicijos rezultatais. Gaudant voratinklinėmis gaudyklėmis (jų bendras ilgis buvo apie 104 m.), o viliojimui naudojant įvairių rūšių žuvėdrų balsų įrašus, pavyko sugauti 659 mažąsias žuvėdras, iš kurių net 34 jau buvo žieduotas Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (10), Danijoje (6), Ispanijoje ir Nyderlanduose (po 5), Baltarusijoje (2), Belgijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Suomijoje (po 1). Taip pat buvo sugauta dar 6 kitų rūšių 1381 žuvėdra, iš kurių 125 jau buvo ankščiau žieduotos.
Duomenų apie Lietuvos mažųjų žuvėdrų migracijas yra labai mažai. Negausūs tokie duomenys ir kitose Europos valstybėse, bet pagal juos gana aišku, kad šios rūšies žuvėdros iš Europos į žiemovietes migruoja Atlanto vandenyno pakraščiu. Afrikoje jos neskrenda taip toli į pietus kaip jų giminaitės upinės žuvėdros. Mažosios žuvėdros apsistoja žiemoti Vakarų Afrikoje įskaitant visą Gvinėjos įlankos šiaurinę pakrantę. Į perimvietes jos sugrįžta tuo pačiu maršrutu, kaip ir traukdamos į žiemavietes, bet, aišku, skrisdamos priešinga kryptimi.
Norint detaliau ištirti šių nykstančių paukščių biologiją bei ekologiją, ir, įvertinus gautus tyrimo duomenis, imtis efektyvesnių jų išsaugojimo priemonių, 2017 m. Danijoje mažosios žuvėdros pradėtos ženklinti ir spalviniais (plastiko) žiedais. Prie šio projekto nuo 2019 m. prisijungė ir Vokietijos, Nyderlandų bei Pietų Afrikos paukščių žiedavimo centrai. Iš viso 2017-2021 m. spalviniais žiedais buvo paženklinta 1041 mažoji žuvėdra. Nuo 2022 m. spalviniais žiedais šie paukščiai pradedami ženklinti ir Suomijoje bei Lietuvoje. Todėl paukščių stebėtojams tikimybė pamatyti taip paženklintas mažąsias žuvėdras kasmet didėja. Beje, tas beveik prieš vienuolika metų Lietuvoje metaliniu žiedu paženklintas paukštis Senegale papildomai gavo ir spalvinį žiedą.
Mūsų turimais duomenimis Lietuvoje iki šiol buvo aptikta tik viena spalviniu žiedu paženklinta mažoji žuvėdra – Lenkijoje Vislos upės žiotyse 2019 m. rugpjūčio 5 d. žieduotas pirmametis paukštis 2021 m. birželio 16 d. Povilo Bagdono ir Roberto Kubiliaus buvo pastebėtas ir nufotografuotas prie Nemuno atšakos Rusnės ties Girininkais Šilutės r. Atstumas nuo žiedavimo iki aptikimo vietos 188 km., azimutas 61°, laiko tarpas nuo žiedavimo iki aptikimo 681 diena (1 m. 10 mėn. 11 d.). Pirmas, bet tikrai ne paskutinis!
Lietuvos PŽC informacija
