Prie Žardės (Žardininkų) tvenkinio Klaipėdoje 2022 m. gegužės 7 d. Mindaugas Ilčiukas ir Rūta Kembrytė rudagalvių kirų būryje pastebėjo ir nufotografavo spalviniu plastiko žiedu (suprantama, ir standartiniu metaliniu žiedu) paženklintą juodagalvį kirą (Ichthyaetus (Larus) melanocephalus). Šis paukštis, vyresnis nei antrų kalendorinių metų (išperėtas prieš 2020 m.) 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo sužieduotas Baltijos jūros Gdansko įlankos pakrantėje ties Jantar gyvenviete Pamario (Pomorskie) vaivadijoje Lenkijoje. Visą 2021/2022 m. žiemą jis praleido Gdansko įlankos pietinėje pakrantėje nuo Sopoto vakaruose iki Krynica Morska rytuose, kur laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2022 m. kovo 6 d. buvo pastebėtas 17 kartų.
Tas pats paukštis 2022 m. gegužės 12 d. Šarūno Daunoravičiaus vėl buvo aptiktas ir nufotografuotas prie to paties tvenkinio Klaipėdoje. Gal jis be poros (pranešimų, kad ten būtų matytas ir antras šios rūšies paukštis, negavome), o jeigu poroje, labai tikėtina, kad kažkur netoliese turi lizdą ir peri. Lietuvoje žinomas ne vienas juodagalvių kirų perėjimo atvejis. Iš viso šalyje buvo sužieduota 11 dar neskraidančių jauniklių iš penkių lizdų, kurių keturi buvo Klaipėdoje ir vienas (2021 m.) Kretuono ež. saloje Švenčionių r. Iki šiol buvo gauti pranešimai apie dviejų Lietuvoje žieduotų šių paukščių aptikimą. Vieno jų klajonės aprašytos čia: https://zoomuziejus.lt/Idomybes/ziedavimocentras-idomybes-lietuvoje-zieduotu-juodagalviu-kiru-aptikimai/ .
Lietuvos paukščių žiedavimo centro duomenimis iki šiol šalyje buvo aptikti (įskaitant ir šį naujausią aptikimą) penki užsienyje žieduoti juodagalviai kirai. Vienas iš jų žieduotas Prancūzijoje, o keturi – Lenkijoje.
Tikėtina, kad šie sporadiškai ir negausiai Pietų bei Vakarų Europoje paplitę paukščiai, kurie dažnai įsikuria rudagalvių kirų kolonijose, ateityje gali būti dažniau aptinkami perintys ir Lietuvoje. Panašiai kaip kaspijiniai kirai (Larus cachinnans), kurie ankščiau buvo paplitę tik Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, išplito į vakarus iki Baltijos. Dabar jie jau gana gausiai peri ir Lietuvoje, kryžminasi su sidabriniais kirais (Larus argentatus) ir net prityrusiems stebėtojams neretai sunku pasakyti, kokių požymių – kaspijinio ar sidabrinio kiro – turi koks nors jų matomas individas. Beje, ankščiau šie paukščiai buvo traktuojami kaip sidabrinio kiro porūšiai cachinnans ir argentatus, bet pagal dabartinę sistematiką jie išskiriami į atskiras rūšis.
Lietuvos PŽC informacija
