Sausio mėnesį smarkiai kritus oro temperatūrai, beveik visi vandens telkiniai užšalo. Dėl to iki tol ežeruose, tvenkiniuose ir kituose vandens telkiniuose buvusios gulbės nebylės (Cygnus olor) arba pasitraukė link žiemoviečių kitose valstybėse, arba, ko gero dauguma, susitelkė net ir per gana didelius šalčius neužšąlančiuose vandenyse Lietuvoje. Tarp jų būna nemažai žieduotų, bet tas gulbes lankantys, jomis besigėrintys ir jas lesinantys (deja, dažniausiai visiškai netinkamu lesalu, bet tai kita tema) į jų žiedus nekreipia dėmesio – jų įrašus nesistengia perskaityti ir apie šių paukščių aptikimą pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui, o tarp tų paukščių pasitaiko ir net labai išskirtinių. Štai keli tokie labai „švieži“ pavyzdžiai.
Lukas Klevinskas pranešė apie sausio 29 d. Šešupėje Marijampolės pakraštyje pastebėtą žiedu LATVIA EK910 paženklintą gulbę nebylę. Tas paukštis, patinas, vyresnis nei trejų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas prieš 2005 m.), buvo žieduotas prie Dauguvos upės Rygos pakraštyje Latvijoje 2009 m. gegužės 21 d. Dabar jis yra ne mažiau nei 14,5 metų amžiaus. Matytas kartu su poros nariu ir dviem jaunikliais, todėl neabejotina, kad 2020 m. pora sėkmingai perėjo ir išaugino jauniklius. Bet įdomiausia ne tai. Įdomiausia, kad tai yra pirmas žinomas šio paukščio aptikimas po žiedavimo (praėjus 11 m. ir kiek daugiau nei 8 mėn.).
Renata Jusevičienė pranešė apie sausio 22 d. Neries pakrantėje Kaune pastebėtą žiedu DENMARK J8599 ir spalviniu (plastikiniu) kojos žiedu MĖLYNAS JAH ant kitos kojos paženklintą gulbę nebylę. Šis paukštis, pirmametis jauniklis, žieduotas Kopenhagos pakraštyje Danijoje 2013 m. rugsėjo 24 d. Tai pirmas žinomas jo aptikimas po žiedavimo (praėjus 7 metams ir beveik 4 mėn.). Žinant, kad šis paukštis buvo paženklintas ir gerokai iš toliau nei standartinis metalinis žiedas identifikuojamu plastikiniu žiedu, tai tikrai labai keista. Nebent jis buvo ypatingai didelis „slapukas“ ir visus tuos daugiau nei septynerius metus praleido žmonių nelankomose vietose, kas tikrai beveik neįtikėtina.
Vladas Naruševičius pranešė taip pat apie sausio 22 d. Nevėžyje Kėdainiuose pastebėtą žiedu LATVIA EM859 paženklintą gulbę nebylę. Šis paukštis, patinas, antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2011 m.) žieduotas prie Dauguvos upės Rygos pakraštyje Latvijoje 2012 m. sausio 10 d. Žiedavimo vietoje jis prabuvo iki gegužės 11 d. (per tą laiką matytas 33 kartus), o po to nežinomas nei vienas jo aptikimo atvejis iki šio aptikimo Kėdainiuose (praėjus 8 m. ir kiek daugiau nei 8 mėn. po paskutinio jo aptikimo žiedavimo vietoje).
Laura Indrašiūtė pranešė apie sausio 21 d. ir vasario 3 d. Šakarvų ežero pakrantėje Ignalinos r. pastebėtą žiedu LATVIA EV555 paženklintą gulbę nebylę. Šis paukštis, patinas, antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2013 m.) žieduotas taip pat prie Dauguvos upės Rygos pakraštyje Latvijoje 2014 m. vasario 28 d. Neskaitant vienintelio žinomo jo aptikimo 2014 m. kovo 3 d. žiedavimo vietoje, tai pirmieji žinomi jo aptikimai po žiedavimo (praėjus beveik 7 metams).
Tarp išskirtinių žieduotų gulbių nebylių aptikimų ne vien „užsieniečiai“. Birutė Kumpaitienė pranešė apie sausio 28 d. Neries pakrantėje ties Salių k. Kauno r. pastebėtą žiedu LITHUANIA 3A749 paženklintą gulbę nebylę. Tas paukštis, patelė, antrų kalendorinių metų amžiaus (išperėtas 2009 m.) žieduotas prie Šventosios upės Ukmergėje 2010 m. sausio 30 d. Juliaus Morkūno ir Valentino Pabrinkio. Šis jo aptikimas taip pat pirmasis po žiedavimo (praėjus beveik lygiai 11 m.).
Švedijos paukščių žiedavimo centras pranešė apie sausio 21 d. kitoje Baltijos pusėje, Karlskrunoje Blekingės (Blekinge) lėne Švedijoje aptiktą Lietuvoje standartiniu metaliniu žiedu LITHUANIA 4A103 ir spalviniu (plastikiniu) kojos žiedu MĖLYNAS TU29 paženklintą gulbę nebylę. Tas paukštis, patelė, vyresnis nei trečių kalendorinių metų (išperėtas prieš 2008 m.) 2010 m. liepos 28 d. Juliaus Morkūno buvo žieduotas Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkiniuose Šalčininkų r. Atstumas tarp žiedavimo ir aptikimo vietų 638 km, tačiau svarbiausia yra faktas, kad tai taip pat pirmas žinomas šio paukščio aptikimas, bet praėjus net 10 m. ir beveik 6 mėn. po žiedavimo. Aptikimas patvirtintas nuotrauka, tad dėl šio paukščio tapatybės nėra nei mažiausios abejonės. Dar vienas „slapukas“ – kitaip nepavadinsi!
Panašių atvejų galima paminėti ir daugiau, bet nenorime labai plėstis. Svarbiausia, pamačius bet kokį bet kokiu žiedu paženklintą paukštį, taip pat ir gulbę (!), reikia pasistengti žiedą identifikuoti, t.y. perskaityti jo įrašą. Gulbių žiedai stambūs, todėl nėra labai problematiška juos nufotografuoti ir nuotraukose (net ir nelabai kokybiškose) perskaityti žiedo įrašą. Tai nepalyginamai lengviau, nei įrašą perskaityti vizualiai gamtoje. Gulbių žieduose numeris dažniausiai būna įrašytas dideliais simboliais, todėl nufotografuoti nėra sudėtinga net iš kiek tolėliau. Be to daugelio valstybių (Baltarusijos, Danijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos …) gulbių žieduose numeris būna pakartotas ir gerokai smulkesniais simboliais skersai žiedą ties vadinamąja žiedo spyna. Jeigu paukštis paženklintas spalviniu (plastikiniu) žiedu, svarbu ne tik žiedo įrašas, bet ir žiedo spalva, nes spalva yra žiedo unikalaus kodo dalis.
Atminkime, kiekvienas pranešimas apie aptiktą bet kokios valstybės žiedu paženklintą paukštį (taip pat ir gulbę!) yra vertingas ir laukiamas specialistų, o kai kurie aptikimai yra ypatingai įdomūs ir vertingi.
Lietuvos PŽC informacija
