Jas visas galima pamatyti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus žuvų-roplių salės ekspozicijoje. Dyglės – smulkios, išskirtinės savo išvaizda ir gyvenimo būdu dygliažuvių (Gasterosteiformes)būrio, dyglinių (Gasterosteidae) šeimos žuvys. Jos sutinkamos šiaurinio pusrutulio apysūriuose ir gėluose vandenyse, dažniausiai seklumose, priekrantėje. Pasaulyje yra apie 25 dyglių rūšys. Lietuvos vandenyse gyvena 3 rūšių dyglės: jūrinė dyglė (Spinachia spinachia), trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus), devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius).
Dyglių kūnas iš šonų suplotas, verpstiškas, apjuostas kaulinių plokštelių šarvu. Pilviniai pelekai arti krūtininių, prieš nugarinį peleką 3–16 spyglių, pilviniuose pelekuose 1 arba keletas kietų spindulių. Kūno ilgis – 3,5–22 cm, uodeginė kūno dalis plona, dažniausiai su šonine aštria briauna.
Didžiausia dyglių rūšis – jūrinė dyglė (Spinachia spinachia), kuri gali užaugti iki 22 cm ilgio. Paplitusi Vakarų Europos jūrų pakraščiuose. Lietuvos pajūryje reta žuvis, gyvenanti prie jūriniais augalais apžėlusio dugno, kur gausu smulkių vėžiagyvių ir saugu. Išvaizda išskirtinė – ilga galinė kūno dalis, nugaroje 14 –16 spygliukų, ilgos ištemptos vamzdelio formos žiotys. Išskirtinis ir nerštas – neršto metu patinai sukrauna lizdą ir įspūdingais šokio judesiais vilioja patelę. Patelė, išleidusi maždaug 100–200 ikrelių, dažniausiai žūva, o patinas lieka saugoti ir prižiūrėti lizdo, kol išsirita jaunikliai.
Triragė, dygė, dygutis, dygsnė, ragė, spyglė – kita dygliuotų žuvyčių rūšis – trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus). Lietuvoje labai dažna, 4–6 cm ilgio, paplitusi upeliuose, upių aukštupiuose bei kai kuriuose ežeruose ir tvenkiniuose. Saugiai jaučiasi tarp vandens augalų. Minta planktonu ir dugno gyvūnais, ant vandens paviršiaus nukritusiais vabzdžiais, neatsisako pasmaguriauti kitų žuvų ikrais. Neršto metu patinėliai labai išgražėja – intensyvėja spalvos, kūnas paraudonuoja. Visoms dyglių rūšims būdingas rūpinimasis palikuonimis. Gyvena 34 metus.
Rečiau nei trispyglė Lietuvoje sutinkama trečioji dyglių rūšis – devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius). Gyvena Kuršių mariose, upėse ir upeliuose. Žuvies ilgis dažniausiai apie 5–6 cm. Išskirtiniai požymiai – šonai išmarginti mažomis tamsiomis dėmelėmis, žalsvai baltas pilvas, prieš nugarinį peleką turi 7–12 laisvų spyglių. Prieš nerštą žuvų kūnas pajuoduoja, o spygliai pabala, patelių spalva nėra tokia intensyvi. Išneršia 300-900 ikrelių.
Trispyglė ir devynspyglė dyglės – nekeliančios susirūpinimo dyglių rūšys, turinčios stabilias populiacijas. Dėl retų sugavimų jūrinėms dyglėms reikalingi išsamesni tyrimai.
