Ledinės antys lizdus suka arktinėje tundroje, Skandinavijos pusiasalio fiordų rajone, šiaurinėje Rusijos dalyje, Šiaurės Amerikoje, Islandijoje ir Grenlandijoje, o žiemoti skrenda į piečiau esančias jūras. Lietuvoje aptinkama tik migracijų ir žiemojimo laikotarpiais – spalio–balandžio mėnesiais, dažniausiai Baltijos jūros priekrantės dalyje.
Ne veisimosi sezono metu dažniausiai laikosi jūriniuose vandenyse, o peri sausumoje, netoli gėlo vandens telkinių, kartais įsikuria salose.
Žiemą ledinės antys minta moliuskais ir vėžiagyviais, pavyzdžiui, midijomis ir kitais dvigeldžiais moliuskais, taip pat gaudo krevetes ir smulkius krabus. Gaudydama grobį, ji gali iki 60 sekundžių išbūti po vandeniu ir pasinerti į 50 metrų gylį.
Globaliu mastu stebimas šios rūšies populiacijos mažėjimas. Pastaraisiais metais žiemojančių ledinių ančių gausumas Lietuvos priekrantėje retai siekia 1000 individų. Ledinė antis įtraukta į Tarptautinį nykstančių rūšių sąrašą ir Lietuvos raudonąją knygą.
