Agrarinio kraštovaizdžio paukštis, kurį galima išvysti pievose, ganyklose, pakrūmėse, pakelėse, žiemą gyvenvietėse ir net miestų pakraščiuose. Paplitusi Europoje ir Azijos pietvakariuose.
Daugiausia laiko praleidžia ant žemės, į medžius netupia. Greitai bėgioja. Skrenda greitai, žemai, protarpiais trumpai sklendžia. Ne veisimosi metu, ypač žiemą, laikosi būreliais.
Paukštis Lietuvoje aptinkamas ištisus metus. Dažnai renkasi laukus, kurie yra netoli miško, tačiau miške negyvena. Vasarą minta bestuburiais ir augalais, žiemą – augalų sėklomis.
Šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje stebėtas didelis (30–60 proc.) šios rūšies populiacijos mažėjimas, o pagrindinė nykimo priežastis siejama su agrarinio kraštovaizdžio struktūros pokyčiais.