Didžioji bedantė yra didžiausias Lietuvos moliuskas. 1999 metais Marijampolės apskrityje Balsupių tvenkinyje rasta bedantė įtraukta į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausią kriauklę turintis moliuskas. Kriauklės ilgis yra 245 mm. Ši kriauklė eksponuojama Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.
Didžioji bedantė priklauso dvigeldžių (Bivalvia) moliuskų klasei. Kūną gaubia kriauklė, sudaryta iš dviejų geldelių. Geldelių spyna neturi dantukų (iš čia pavadinimas). Kriauklės yra pailgos ovalo formos, plonasienės, trapios, vidinėje pusėje perlamutras plonas, melsvas. Kriauklės 100–200 mm, gali užaugti iki 250 mm. Tai gėlavandenė rūšis , nors toleruoja druskingumą iki 0,1–0,2‰. Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose – tekančiuose ar stovinčiuose. Mėgsta ežerus, užtvankas, tvenkinius, lėtai tekančias upes. Gyvena 0,5–2 m gylyje. Kylio formos koja įsiraususia į gruntą. Kojos pagalba juda vandens telkinio dugnu, palikdama pėdsaką, pagal kurį galima rasti moliuską. Juda 20–30 centimetrų per valandą.
Bedantės maitinasi zoo ir fitolanktonu, detritu, kurį gauna filtruodamos vandenį. Per valandą gali išfiltruoti iki 40 litrų vandens. Kvėpuoja žiaunomis.
Dauginimosi metu bedantės kiaušinėlius deda į žiaunų išorines skilteles. Išsiritusios 0,4 mm lervos žiaunose būna nuo rugsėjo iki balandžio–gegužės mėn. Lervos vadinamos glochidijomis. Jos jau turi dvi plonasienes geldeles, užsibaigiančias dantukais. Iš glochidijų vidaus būna nutįsęs lipnus bisuso siūlas. Jis labai svarbus tolimesniam glochidijos vystymuisi, kuris susijęs su gėlavandenėmis žuvimis. Glochidijos, palikusios bedantės žiaunas, bisuso siūlu prisitvirtina prie pro šalį plaukiančios žuvies. Ir tada dantukų pagalba įsitvirtina žuvies žiaunose, ant pelekų, šnervėse. Jos maitinasi šeimininko audiniais, nesukeldamos jam didelės žalos. Glochidijos parazituoja ant trispyglės dyglės, ešerio, lydekos, lyno, ungurio, strepečio, šapalo, upėtakio. Visos glochidijos, nesugebėjusis prisitvirtinti prie žuvies, žūsta. Po kelių savaičių lervos baigia vystytis ir atsiskyrusios nuo žuvies, nusileidusios į vandens telkinio dugną, pradeda gyventi savarankiškai.
Dar labai įdomus bedančių santykis su žuvimis kartuolėmis (Rodeus sericeus). Veisimosi metu kartuolei užauga ilgas kiaušdėtis, kurio pagalba į bedantės kūno ertmę ji sudeda kiaušinėlius. Bedantės kūno ertmė yra panaudojama kaip saugi vieta ikreliams. Bedantei jokios žalos nepadaroma. Toks reiškinys gamtoje vadinamas rūšių sugyvenimu.
Didžioji bedantė yra plačiai Europoje paplitusi rūšis. Kai kuriose šalyse pastaruoju metu nyksta (Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Norvegijoje). Nykimo priežastys yra vandens užterštumas cheminėmis medžiagomis, deguonies trūkumas vandenyje, hidrotechniniai darbai.
